Vilniaus Litexpo parodų rūmuose vyksta pasiruošimas antrajai interneto konferencijos „Login 2011“ dienai, startą pranešimams duosiančiai po 20 minučių.

Kaip muziejai ir galerijos bendraus su savo auditorija ateityje?

Tate Modern“ galerijos, įsikūrusios Didžiojoje Britanijoje skaitmeninės komunikacijos vadovas Marc Sands papasakojo apie iki šiol naudotus ir dabar galerijų atrandamus interaktyvius būdus komunikuoti su auditorija.

Pranešėjas prezentaciją pradeda iliustracija, kurioje vaizduojamas muziejus su užrašu „Welcome to very boring museum“ – taip dažniai vaikų ar jaunuolių akimis galerijos kviečia lankytojus. Iš tiesų galerijose yra daug įdomaus meno, todėl reikia ieškoti būdų kitaip pasiekti būsimą lankytoją.

„TATE“ galerija yra dalyvausi ne viename interaktyviame projekte, skirtame sudaryti sąlygas meno mėgėjams iš naujo atrasti galeriją virtualioje terpėje. Vienas iš pavyzdžių – „Google Art“ projektas, kuriame naudotos „Street View“ technologijos pagalba pasivaikščiojimas „TATE“ galerijoje buvo skaitmenizuotas. Be to, „TATE“ siūlo interaktyvią orų prognozę, kuri atvaizduojama ne skaičiais, o nuotrauka iš galerijos archyvo.

Pranešėjas taip pat paminėjo programėlę „Museum of London“ „iPhone“ telefonui, leidžiančią nufotografuoti vaizdą Londone ir tiksliai jį sulieti su tos pačios vietos nuotrauka iš senovės. Išties įspūdinga!

Kai „TATE“ pradėjo reklamuoti Gauguin parodą, buvo panaudota komunikacija socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose. Blog’ino ne tik parodos kuratorė, organizavusi visą parodos struktūrą, bet ir galerijos vadovas. Parodą aplankė 420686 lankytojų, vietoje planuotų 3969).

M. Sands teigia, kad organizacijoje, kuri dar neišnaudoja skaitmeninių viešinimosi galimybių, pavyzdį turi parodyti vyriausias darbuotojas – tuomet kitiems bus kur kas lengviau įsijungti į skaitmeninio turinio rengimą.

Iš viso „TATE“ galerijoje eksponuojama 72 tūkst. eksponatų, juos kasmet pamato 7 mln. lankytojų.

[youtube]_YidKst3qmg

Faktai, kurių tikriausiai dar nežinojote apie Facebook’ą Lietuvoje

Arnoldas Rogoznyj, „Publicum Media“ projektų vadovas, kartu su „kitoks.com“ atstovu Tomu Kacevičiumi interaktyvią prezentaciją pradėjo Lietuvos palyginimu su kaimyninėmis šalimis. Lietuva pirmauja palyginus su Latvija, Estija bei Lenkija.

Jeigu lietuviška Facebook’o auditorija sudarytų miestą, jis būdų du kartus didesnis už Vilnių. 85% lietuvių pasirinkę lietuvišką Facebook’o sistemos kalbą.

Veidaknygė.lt seka per 2000 lietuviškų puslapių, kuriuos seka virš 10 mln. vartotojų. Kiekvienam puslapiui vidutiniškai tenka po 5000 fanų. Tarp vartotojų popukiariausi web puslapiai, atlikėjų ir muzikantų puslapiai.

Didžiausi lietuviški puslapiai Facebook’e: „Radistai“, „Dar Pažiūrėsim“, „Balsas“ (žinoma, kad pastarieji dirbtinai augina fanų skaičių).

Kiekviename puslapyje vidutiniškai yra po 31 įrašą sienoje (angl. wall). 1-3% vartotojų reaguoja į puslapyje paskelbtą naujieną. 0,38% vartotojų pasirenka nebemėgti (angl. unlike) puslapių. Kiekvienas įrašas sienoje 1% sumažina fanų skaičių.

20-40% puslapių turimose kortelese (angl. tab), kurioje savininkai deda papildomą informaciją ar aplikaciją, sulaukia vartotojų reakcijos.

Lietuviškai vidutiniškai turi 206 draugus, sienoje yra paskelbęs 35 įrašus. Lietuviai yra įkėlę vidutiniškai 1 video, pasiskelbę dalyvausiantys 15-oje renginių.

Beveik 75 % aplikacijų vartotojų yra 13-24 m. amžiaus. „Kitoks.com“ aplikacijos vidutiniškai susilaukė 10800 vartotojų. 5% vartotojų atsisakė aplikacijų. 60-70% vartotojų, atėjusių į aplikaciją, neleidžia aplikacijai pasiekti savo duomenų. Padėti šioje vietoje gali papildomas puslapis su visomis sąlygomis – tuomet pabėgančiųjų procentą galima sumažinti iki 40%.

Jei Facebook’as užsidarytų, didieji naujienų portalai prarastų 8-10% lankytojų (15min duomenimis). Pasaulyje yra 64 pasirinktųjų Facebook vystytojų (angl. preferred Facebook developers), 1 iš jų yra Lietuvoje.

67% vartotojų per dieną praleidžia Facebook’e daugiau nei – valandas. Mobiliuoju telefonu dažnai naudojasi 25% apklaustų vartotojų Lietuvoje.

Pristatymo skaidrės

WEB 3.0? Kada nustosime apie jį kalbėti ir pradėsime naudoti?

Ben Hammersley, „WIRED UK“ atstovas pareiškė nenaudosiąs skaidrių savo pristatymo metu. Jis teigia, kad geek’ai dabar valdo pasaulį, ne taip, kaip prieš 10 metų. Internetą galime panaudoti gilinti HTML 5 įgūdžius, sekti kitus Twitter’yje, bendrauti su draugais Facebook’e, bet ir pasauliui pakeisti. Ir tai mūsų atsakomybė, nes mes žinome kaip veikia internetas ir jį kuriame.

Prieš 30 metų, kai nebuvo interneto, tai, kas nutikdavo šalyje, ir likdavo toje šalyje. Žmones skyrė atstumas. Šalis apibrėžė tai, kokiu atstumu jos buvo viena nuo kitos. Tačiau dabar tie atstumai pasikeitė, kartu keičiantys tai, kaip mes dirbsime ir bendrausime ateityje. Dabar šalys kuriamos internete.

Mes patikime savo ateitį tiems, kurie nesupranta dabarties – tai didelė problema. Mūsų karta buvo užauginta žmonių, gyvenusių priešinternetiniu metu. Vyresnieji, valdantys pasaulį, neretai turi prisipažinti „mes to nesuprantame“, nes jie užaugo kitokiu laiku. Viskas buvo piramidėje: kažkas viršyje, kažkas apačioje. Tu esi konkrečioje vietoje, tu tikiesi pakilti, bet tu esi hierarchijoje. 1990-aisiais internetas sako ne, „nebėra hierarchijos“. Tu neturi kažko klausti leidimo publikuoti svetainę internete. Markas Zuckerbergas neturėjo nieko atsiklausti, kai kūrė Facebook – jokio boso ar kitokio vadovo – jis ėmė ir padarė tai, ką norėjo. Dabar jis labai turtingas.

Nei vienas iš mūsų neprašom leidimo blog’inti ar ne, ką dalintis Twitter’iu ir kt. Bet žmonėms, gimusiems 50-60-aisiais tokia idėja, kad žmonėms nerūpi hierarchijos, tai nėra suprantama dėl mąstymo, kurį jiems aktyviai diegė jų jaunystėje.

Dalykas, su kurio turime reikalą ne konkreti technologija (HTML 5 vs. Flash) ar produktas (iPad ar kt.), bet atsakomybė. Dabar auganti karta klausia ir nori žinoti skirtumus tarp kartų ir tai mūsų atsakomybė jiems paaiškinti. Kiekviena industrija, kurią palietė internetas, buvo sunaikinta – filmų praminė, diktatoriai – viskas, ką internetas paliečia, dūžta, nes senieji vyrukai nenori mastyti naujai.

Autorius užduoda namų darbą: visiems pagalvoti kažką naujo versle ir įdomaus ir apmąstyti ką apie tai pasakytų jūsų tėvai ir vadovai. Pamatysite, kad šiandien jie to nesupranta. Taigi jūsų darbas – paaiškinti jiems. Jūs negalite pasakyti „mama, tai internetas, jis viską keičia“. To neužtenka. Jie nesupranta, nes mes jiems nepaaiškinome. Mūsų darbas vyresniesiems paaiškinti ką daro šešiametis, turintis 4 blog’us ir tris mob. telefonus bei X-box’ą, parodyti ką mes galime padaryti internete, kai jie nenorės to matyti ir pripažinti, parodyti vėl. Pasaulis iš esmės pasikeitė. Ateitis priklauso nuo to, kaip pasaulis supras ką mes (blog’eriai, geek’ai – red. past.) darome. O mes turime jiem išversti tai, ką mes veikiame, į jų kalbą.

Web 3.0 yra platforma, kurioje mes statysim didžiąją dalį savo gyvenimą – apibendrina pranešėjas. Kai klausytojas pasidomėjo kuo skiriasi Web 2.0 nuo Web 3.0, Ben atrėžė, kad tai tik marketingas. Esą galima vadinti kaip nori. O’Reilly’io idėja buvo tokia, kad Web 2.0 – tai toks interneto naudojimo modelis, kai turinį kuria patys vartotojai. B. Hammersley teisus – ne kažin kas pasikeitė, kad tam reikėtų naujo pavadinimo kitokiais nei marketingo tikslais. Salėje akimirksniu buvo sugalvotas kitas pavadinimas – Web Awesome. Pranešėjas netgi pajuokavo, kad San Franciske ko gero greitai bus galima surengti konferenciją ne tik apie Web Awesome, bet ir HTML Awesome 😆

[youtube]ShhM4TLPHpI

Ką daryti, kad internetas taptų dar geresnis?

„Mozilla“ atstovas Christian Heilmann pradėjo visų lauktą pranešimą, užbaigsiantį konferenciją „Login 2011“. Jo teigimu, yra trys pagrindinės kalbos svetainėms: HTML, CSS ir JavaScript. Reikia vengti puslapių rašymo „Internet Explorer 6“, vengti „Shockwave“.

Geolokacija – dviemis JavaScript eilutėmis galima sužinoti kur žmogus šiuo metu yra. Kam tada reikalingas adreso laukelis formoje? Kuo mažiau įvedimo laukų, tuo vartotojui geriau.

Kešavimas – labai geras sprendimas, jei neturite duomenų perdavimo plano. Reikėtų kūrybiškai pateikti galimybę naršyti be interneto, o jam tapus pasiekiamam, sinchronizuoti.

SVG ir Canvas – piešimo lenta tiesiog puslapyje. d3.js geba atvaizduoti duomenis interaktyviai, be daug darbo – tereikia susieti su duomenų lentele. Vizualizacija labai svarbu, sako Christianas.

CSS3 – leidžia transformuoti tekstą, didinti/mažinti elementus, kurti gradientus, pridėti efektų be kokių grafinių redaktorių – tiesiog su HTML5.

Video ir audio – problema – Flash Playeris. HTML5 video elementas yra kaip ir kiti elementai – jį galima stilizuoti ir priversti reaguoti. Pranešėjas vaizduoja „Google Maps“ ir Indiana Jones video sintezę – du vaizdai sulieti vien HTML5 ir CSS pagalba. Nebereikia „JW Player“ ir kitų flash’inių grotuvų, XML dokumentų ar JavaScript objektų – video palaikymas „įsiūtas“ į HTML5. Priartinti ar paslinkti video galima tiesiog naršyklėje, nenaudojant daugybės kompiuterio resursų, kuo pasižymi Flash sprendimai.

Web GL – Canvas 3D sąsaja. Tai 3D modeliavimas tiesiog naršyklėje JavaScript pagalba, hardware akceleracija integruota į naršyklę.

Pranešėjas skatina išnaudoti naujas naršyklių funkcijas. Rekomenduojama knyga 20thingsilearned.com – visose platformose veikianti knyga, kuri netgi puikiai indeksuojama paieškos sistemų.

Atvira technologija turi būti lengvai pasiekiama – toks ir yra HTML5 tikslas. Niekas nepaslėpta, neįmanoma paslėpti video, visas kodas lengvai matomas. Nėra prasmės slėpti – tegu žmonės iš to mokosi, ypač rekomenduojamas „Firebug„. Atvirumas taip pat yra proga prisivilioti talentų. Kai atiduodi savo kodą, žmonės žaidžia su juo.

Suteikite technikams žodį! – sako Christianas. Flickr išnaudoja naujausias technologijas, Facebook pasakoja kokius atvirojo kodo sprendimus naudoja. Vystytojui (angl. developer) lengviau bendrauti su kitu developeriu be tarpininko.

Problema – intelektinė nuosavybė. Video nesunku parsisiųsti iš HTML5 puslapio.

Niekas apie HTML5 nėra slapta. Daug debatų vyksta šio standarto vystymo tema.

Internet is there for us. Just use it.

Taigi dirbkime visi kartu dėl geresnio interneto.

Pristatymo skaidrės, garso įrašas, skaidrės ir komentarai.

[youtube]zhJzWcXLu4U

Visi „Omnitel“ scenoje vykę pranešimai pasiekiami įmonės „YouTube“ kanale.