Prieš kelias minutes Vilniuje prasidėjo interneto konferencija „Login 2011“. Mano užrašai, pastabos ir komentarai tiesiogiai iš konferencijos (atnaujinama nuolat) – pirmoji diena.

Už patogumo ribų: emocinio dizaino menas

Pirmasis konferenciją pradėjo Aral Balkan (Naklab), lietuviškai pasisveikinęs „Labas rytas, aš guminis ančiukas“ ir pradėjęs pranešimą apie emocinį dizainą (angl. interaction design) ir patogumą naudoti (angl. usability, user experience).

There is no „but“ in user experience.

Aral’as pristatė kelias savo projektuotas aplikacijas „iPhone“ telefonui, akcentuodamas vartotojui sukeliamą malonumą naudoti: pvz.: programėlė, leidžianti stilizuoti žinutes „Twitter“ sistemoje papuošta firminiu paukščiu, kuris paraudonuoja, kai viršijamas žinutės simbolių limitas. Pasirodo, kai kurie vartotojai specialialiai viršydavo simbolių limitą, kad pamatytų paraustantį tviterį 😆 Maži dalykai svarbūs. Svarbu nepamiršti, kad kurdamas sąsają turi galvoti apie vartotojo poreikius, o ne apie savo.

[youtube]y1OjQoDr7Hc

Mobiliosios aplikacijos ateities kasdieniniame gyvenime

Antrasis pranešimas „Omnitel“ scenoje, šalia kurios patogiai įsitaisiau, apie mobiliąsias aplikacijas. „Tieto“ atstovas Martins Liberts ragino apie aplikaciją kalbėti iš vartotojo pusės: nesvarbu kokiame įrenginyje ji veikia, kokia programavimo kalba parašyta – vartotojui tai dažniausiai neturi reikšmės. Naujos paslaugos keičia world wide web sąvoką – pasak pranešėjo, šiandien tai whatever, whenever, wherever – viskas, visada ir visur. Martis klausia auditorijos kiek klausytojų savo telefoną pasiima į tualetą. Pranešėjo nuostabai, prisipažįsta nedaugelis. Jo teigimu, dauguma draugų pripažįsta, kad bevielį interneto maršrutizatorių vertėtų kabinti šalia buto vonios.

Martins pateikia labai įdomų mobilios aplikacijos pavyzdį: rajone ar mieste, kurio nespėjau pasižymėti, savanoriškai susiregistruoja žmonės, gebantys suteikti pirmąją ar kitokią pagalbą. Kai užfiksuojamas iškvietimas pagalbos linija, siunčiama ne tik greitosios pagalbos mašina, bet ir pranešimai visiemstoje vietovėje netoliese esantiems registruotiems pagalbą galintiems suteikti asmenimis. Puikus pavyzdys kaip technologijos gali išgelbėti gyvybes.

[youtube]zdZ9z65XIMw

Pertraukėlė

Po šių dviejų pranešimų aplankiau kitas scenas, tačiau pietų metas privertė vietoje papildyto tinklaraščio įrašo pasirinkti pietus 😀 Trumpam užsukau į spaudos centrą, kur be manęs įsmeigę žvilgsnius į nešiojamuosius kompiuterius dirba dar šeši žurnalistai. Susipažinau su Adomu Rutkausku – dabartiniu (nežinau ar visdar galiu sakyti naujuoju) žurnalo „Naujoji komunikacija“ redaktoriumi. Linkėjimai visai NK esamai ir buvusiai komandai! (kas nežino, 2007-2009 m. dirbau šiame žurnale) 🙄

Po 10 min. prasidės visų nekantriai laukiamas Peter Sunde iš „The Pirate Bay“ pranešimas. Šio asmens idėjas tinklaraščio skaitytojams stengsiuosi perteikti pranešimo metu.

The Pirate Bay istorija ir intelektinės nuosavybės teisių vizija

Vienas iš „The Pirate Bay“ įkūrėjų iš pradžių papasakojo trumpą istoriją, kai vienas kolega, mėgęs išgerti, kartą užsuko į svetainės serveryną, dėl ko didysis torrentų rojus dviems dienoms buvo lūžęs. Dar viena smagi istorija nutiko, kai „The Pirate Bay“ gavo pretenziją dėl platinamų šriftų (Helvetica ir kt.). Užuot mokėję reikalaujamą baudą ar pasirašę pridėtą kontraktą, „The Pirate Bay“ atstovai nusiuntė atvirkštinį laišką (esą ta įmonė skolinga „The Pirate Bay“), formatuodami tekstą visais minimais šriftais.

Šiuo metu „The Pirate Bay“ yra 60-a didžiausia svetainė internete. Peter teigimu, didžiausia problema yra tame, kad įrašų kompanijos ne tik siekia atlyginti autoriams, bet nori valdyti žmones. iPod’as, užpildytas legaliomis dainomis, būtų brangiausias dalykas, įsigytas jūsų gyvenime. Ko gero net brangesnis už namą, mano Peter’is.

Užuot krovę pelnus didžiosioms kompanijoms, pranešėjo teigimu, verčiau paremkime pačius autorius. Taip gimė jo projektas „Flattr“, leidžiantis paaukoti turinio kūrėjams nuo 2 iki 100 eurų per mėnesį, lygiomis dalimis padalinant sumą tiek autorių, kiek jūs pasirinkote remti (spustelėjote specialų mygtuką).

Pranešėjo teigimu, mes kopijuojame nuolat ir to neįmanoma išvengti. Peter’is klausia kiek žmonių gerdami arbatą pakelia mažąjį pirštą – juk tai irgi kažkieno kopijavimas. Tikroji priežastis, kodėl aristokratai gerdami arbatą kilstelėdavo pirštą, buvo orgijos. Susirgus sifiliu, mažasis pirštas tapdavo nelankstus. Šis kopijavimo pavyzdys sukėlė klausytojų ovacijas 😆

Beje, įdomu tai, kad per „Flattr“ buvo aukojami pinigai palaikyti „Wikileaks“. Peter’is taip pat atskleidžia, kad nuo 2007-ųjų ta pati kompanija, remianti „The Pirate Bay“, talpino „Wikileaks“ turinį.

P. Sunde, atsakydamas į klausytojo klausimą, taip pat pabrėžė, kad naudoja „Android“ telefoną, o ne „iPhone“. Tai taip pat iššaukė ovacijas 😉

Ir pabaigai, citata:

Don’t put content on clouds owned by those assholes [apie dideles kompanijas JAV, kaupiančias vartotojų duomenis ir uždirbančias pinigus iš to – Google, Facebook, taip pat ir Twitter tam tikra prasme], get your own clowd.

Pabaigos papildymas: po klausytojo iš salės pastabos, kad muzika nėra duona, būtina kasdien, P.Sunde atšovė – „Jau geriau valgyčiau ne kiekvieną dieną, bet gyvenčiau su kultūra, nei kiekvieną dieną valgyčiau be kultūros“.

[youtube]hudpXSXM4Pw

Diskusija „Kaip Lietuvai patekti į interneto greitkelį?“

Šioje Džiugo Paršonio moderuojamoje diskusijoje dalyvavo Jurgita Žemaitytė (Europos Komisija), Ilja Laurs (GetJar), Domas Mituzas (Wikipedia, Facebook) ir dr. Kastytis Gečas (Lietuvos inovacijų centras). Ar žinojote, kad kątik vykusio elektroninio surašymo metu virtualias anketas užpildė net 32% gyventojų? Diskusijoje buvo aptariama kaip didinti interneto prieinamumą, plėsti viešąsias paslaugas internete. Domas pažymėjo, kad svarbu, jog piliečiai matytų naudą tokiose sistemose, o ne būtų kokias nors būdais verčiami jomis naudotis. Ne paslaptis, kad nemažai valstybės inicijuotų sistemų žlunga ir nepateisina investicijų taip bereikalingai eikvodamos biudžetą.

Džiugas spėjo, kad dauguma elektroniniame surašyme dalyvavusių žmonių autentifikavosi per banko sistemas ir retoriškai paklausė, ar kas nors iš diskusijos dalyvių turi elektroninį parašą. Čia labai tiko Domo atsakymas – „o ką su juo daryti?“. Taigi problema tame, kad valstybė taip ir nesugebėjo įvesti vieningos, veikiančios autentifikavimo sistemos, todėl turi talkinti komerciniai bankai. Jurgita pridėjo, kad žmonėms turi būti aišku ką jie gali nuveikti su elektroniniu parašu – iki 2015 (pataisykite jei klystu) visos pagrindinės viešosios paslaugos turi būti perkeltos į internetinę erdvę, nes taip ne tik mažinama biurokratinių procedūrų, bet ir sumažėja popierizmuo tvarkyti būtini kaštai. Jau nekalbant apie laiką, kuris beviltiškai gaištamas spausdinant bilietėlius ir stumdantis eilėse.

Interneto ribotumas ir tinklo neutralumas

TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis pristatė labai įdomų pranešimą apie kompanijos požiūrį į autorių teisių gynimą ir varžymų internete beviltiškumą. Jo teigimu, šiuo metu vykstanti teisminė kova dėl reikalaujamo kelių lažybų bendrovių blokavimo tuo nesibaigtų – galbūt rytoj būtų siekiama užblokuoti „Linkomaniją“, poryt – Facebook’ą ir kt. Ryšio operatorius neturėtų prisiimti policininko vaidmens, tikino pranešėjas, pasisakantis prieš interneto cenzūrą.

Klausytojai uždavė nemažai klausimų pranešėjui, kuriuose klausė ar TEO pašalino programinės įrangos, kurios pagalba neretai pirataujama, diegimo instrukcijas, ar visdar teikia prieigą prie FTP serverio, kuriame esą pilna autorinio turinio ir t. t. Noriu pasakyti savo nuomonę šiuo klausimu: duomenų perdavimo būdas – nesvarbu tai torrentai, FTP ar kita – savaime nėra nusikaltimas. Esmė tai, ką tais būdais žmonės siunčia.

Vienas klausytojo klausimas provokavo padiskutuoti ar neblėstantis poreikis nemokamai įgyti autorinį kurinį skatina vartotojus rinktis geresnius interneto planus, t. y. iš esmės padeda interneto paslaugų tiekėjams uždirbti daugiau. Juk naršyti puslapiams visai nereikia spartaus interneto, o štai siunčiantis filmus, muziką ir kitą gėrį, reikia vis greitesnio ir greitesnio. Dariaus teigimu, TEO neturi intereso tokiu būdu didinti paslaugų pardavimus – TEO teikia video nuomos paslaugas (angl. Video on Demand), stengiasi turinį pirkti tiesiai iš autorių be tarpininkų.

Ko gero visi sutinko, kad kainos dažnai yra neadekvačios pragyvenimo lygiui šalyje, todėl piratavimą pirmiausia sumažintų galimybės tautiečiams pasiekti skaitmeninį turinį be geografinių apribojimų už protingą kainą. Juk doleris už vieną muzikos kūrinį pakankamai skirtinga suma vakaruose ir Lietuvoje. Taigi piratavimą pirmiausia reikia stabdyti švietėjiškos veiklos pagalba ir balanso tarp autoriaus ir vartotojo poreikių siekimu.

El. komercijos dabartis ir tendencijos

Paskutinis pranešimas, kurį šiandien išklausiau, buvo Pauliaus Insodos (NFQ). Projektų padalinio vadovas skaičiais ir pavyzdžiais aiškino apie elektroninės komercijos vystymąsi, rodiklius ir specifiką sausakimšoje salėje. Šio išties įdomaus pranešimo metu Paulius pateikė statistikos apie prekių pristatymą, populiariausių Lietuvoje el. parduotuvių veiklos rodiklius, paminėjo geras praktikas. „Sanitex“ valdoma Neriba.lt, pranešėjo teigimu, daug ką daro pirmoji – štai šįkart el. parduotuvė sukūrė programėlę iPhone telefonui. Nors akivaizdu, kad ji greitu laiku nepateisins investicijų, tačiau per kurį laiką pirkimas telefonu įsibėgės, o Neriba jau turės informacijos ir įdirbį. Tai labai dažnai pasiteisina.

Paulius taip pat paminėjo, kad žmonių, turinčių iPhone, perkamoji galia paprastai didesnė: 1 iš 100 į el. parduotuvę užklydusių obuolistų ką nors joje nusiperka. Pranešėjas taip pat paminėjo, kad 1-1,5 proc. konversija (apsilankiusių ir apsipirkusių santykis) Lietuvoje yra geras rodiklis.

Apibendrinimas

Itin gerą įspūdį paliko Peter Sunde ir Aral Balkan pranešimai. Labai norėčiau, kad tiek entuziazmo, humoro, užsidegimo ir gebėjimo sudominti turėtų Lietuvoje studentams paskaitas skaitantys dėstytojai. Gal tada pagaliau baigtųsi netylančios kalbos apie „mokymąsi dėl popieriaus“ ir studijų kokybės, o Lietuvoje užauginti IT profesionalai ne tik dirbtų užsienio kompanijoms, bet ir patys kurtų įmones Silicio slėnyje išdidžiai sakydami: „Aš iš Lietuvos, mes ten ne tik turim daugiausia SIM kortelių, bet ir puikių idėjų.“

Tikiuosi, kad rytoj laukia ne mažiau įdomi diena. Iki susitikimo Login’e! 🙂