Kol tradicinė žiniasklaida ieško efektyvių būdų monetizuoti turinį ir išgyventi, personalizuoto turinio poreikis veda internautus į socialinius tinklus. Šioms, valdomų duomenų prasme, gigantiškoms sistemoms mes patikime ne tik privatų susirašinėjimą, asmeninio gyvenimo įvykių retrospektyvas, bet ir žinių srautą, kurį vartojame.

Prieš keletą metų buvo madinga sakyti, štai „aš nesinaudoju tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, namie net neturiu televizoriaus!“. Ką iš tiesų tai reiškė: asmuo naujienų paslaugą patikėjo socialiniems tinklams, kurie iš tiesų nesuinteresuoti teisingo, kokybiško ar išvis tikro turinio platinimu – jų interesas yra skatinti sąveikas: peržiūras, paspaudimus, patiktukus (angl. like) ir taip atvesti vartotoją prie iš anksto numatyto (paprastai – reklamos) užsakovo elgesio – dažniausiai pirkimo įvykdymo. Komercinė reklama yra pagrindinis „Google“ ir „Facebook“ pajamų šaltinis. Kaip veikia soc. tinklai labai gerai atskleidžia dokumentinė drama „The Social Dilemma“ – naivu tikėtis, kad minėti turinio monstrai susidoros su melagienomis (angl. fake news), nes jos pačios skatina sąveikas tarp vartotojų: vieni jas skleidžia, pasekėjai dalinasi, o nesuklaidinti asmenys jomis piktinasi – bet kokiu atveju veiksmas vyksta.

Nors Silicio slėnio kompanijoms prieinami išskirtiniai skaičiavimo pajėgumai ir technologijos, naivu tikėtis, kad privačios kompanijos imsis finansiškai imlios veiklos, kuri sumažintų minėtų interakcijų (kurios tiesiogai atsivaizduoja į pajamas iš kontekstinės reklamos) kiekius. Sekimu pagrįstas kapitalizmas (angl. surveillance capitalism), kaip varomoji socialinių tinklų jėga, seniai remiasi dvejomis žmonijos savybėmis: pykčiu ir baime – kūrybiškai jomis manipuliuojant įmanoma pakeisti šalies raidą, atvesti „reikiamus“ politikus į postus ar, galų gale, įsiūlyti nusipirkti dar vieną visai nereikalingą, bet kątik užsigeistą daiktą. Nebent reguliuojančios institucijos priverstų tvarkytis. O kol taip neatsitiko, panagrinėkime kokias turime alternatyvas.

TV„Aš neturiu namie televizoriaus!“ tapo klasikiniu posakiu pasigirti, esą, „manęs neveikia tradicinės žiniasklaidos peršama nuomonė“. Tačiau realybėje tai reiškė, kad tokie „rezistentai“ visą naujienų srautą patikėdavo ne (nors ir, dažnai, kvestionuotinai) kuruojamiems laikraščiams ar naujienų televizijoms, bet socialiniams tinklams, kurie neturi jokio intereso išnaikinti melagienas (angl. fake news) ir pelnymąsi iš neapykantos kurstymo (angl. profit from hate) – būtent toks turinys didina interakcijų kiekį, kurio monetizavimas yra pagrindinis socialinių tinklų pajamų šaltinis.

Gytis Repečka

Jei norime susigrąžinti turinį, kurį vartojame (naujienų srautas) ir patys kuriame (nuotraukos, nuomonės, patiktukai) į savo rankas, verta išsiaiškinti vieną idėjnį ir techninį terminą – federacija (angl. federation).

Federacija ir decentralizacija

Federacija – tai grupė kompiuterinių įrenginių ar tinklų, kurie savaime yra atskiros sistemos, tačiau geba tarpusavyje sąveikauti (keistis informacija) iš anksto sutartais, dažniausiai avirais protokolais, remiantis tarptautiniais standartais.

Viena iš seniausių federacijų – el. paštas. Vartotojas gali naudotis paslaugų tiekėjo suteikiama el. pašto dėžute arba turėti paskyrą asmeniniame ar įmonės pašto serveryje, tačiau nepriklausomai nuo naudojamos programinės įrangos („Microsoft Exchange“, „Postfix“ ar kt.), vartotojai atskiruose serveriuose gali siųsti laiškus vieni kitiems. Serverio savininkas nustato taisykles pats: kokio dydžio laiškų priedai leidžiami, kaip filtruoti turinį, kokius taikyti apribojimus ar suteikti funkcijas. Tačiau abonentai gali bendrauti tarpusavyje – tereikia turėti unikalų adresą, kuris sudaromas iš vartotojo vardo ir domeno, pvz.: gytis@repecka.com (kur „gytis“ yra vartotojo vardas, o „repecka.com“ – domenas). Kai siuntėją aptarnaujantis el. pašto serveris gauna komandą išsiųsti laišką gavėjui, pirmiausia atliekama DNS užklausa, informuojanti koks serveris aptarnauja domeno zoną (domeną repecka.com aptarnauja serveris web.gyt.is), tuomet kreipiamasi į šį serverį per standartinį 25-ą prievadą (angl. port) patikrinti ar egzistuoja gavėjas „gytis“ ir, gavus patvirtinimą, ištransliuojama žinutė.

Panašiu principu veikia ir daugiau komunikacijos sprendimų – senas geras žinučių protokolas XMPP, kuris taip pat panaudoja DNS adresacijai: tik naudoja kitokį įrašą nei el. paštas (pastarasis naudoja MX) – čia pasitelkiamas SRV tipo įrašas.

Federuotos sistemos dar vadinamos decentralizuotomis – jos neturi vieno bendro taško, kurį valdytų viena šalis ar organizacija. Tokios sistemos geba veikti atskirai, bet pageidaujant gali komunikuoti tarpusavyje.

Puikus decentralizuotos sistemos pavyzdys – autentifikacijai skirtas OpenID, apibūdinantis techninių priemonių visumą, leidžiančią prie vienos paslaugos autentifikuotis kito tiekėjo pagalba, pvz.: jungiantis prie „Spotify“ prisijungti panaudojant „Google“ paskyrą. Šis metodas saugus, nes „Spotify“ prisijungimo metu negauna lankytojo vartotojo vardo ir slaptažodžio „Google“ paskyrai pasiekti, tačiau iš „Google“ sutartu būdu gauna patvirtinimą, kad „Google“ sėkmingai patikrino vartotojo tapatybę.

Ko reikia socialiniams tinklams

Jau išsiaiškinome prielaidas atskiroms sistemoms komunikuoti tarpusavyje. Tai ko reikia šiuolaikiniams socialiniams tinklams?

  1. Vartotojų valdymas (registracija, autentifikacija, aptikimas) – kaip ir visose sistemose, reikia, kad vartotojai užsiregistruotų, būtų atpažįstami ir unikalūs (vienareikšmiškai identifikuojami – kaip el. pašto adresas);
  2. Turinio publikavimas – vartotojui reikalingos galimybės dalintis turiniu: tekstais, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis;
  3. Naujienų srautas – agreguota kitų vartotojų turinio juosta su galimybėmis ją pritaikyti savo poreikiams;
  4. Reakcijos į kitų vartotojų turinį – patiktukai (angl. like) ir kitos emocijos, pasidalinimas (angl. share), komentavimas ir pan.

Taisyklės

Tam, kad bendruomenė netaptų toksiška (prisiminkite – dėl šios priežasties ir ieškome alternatyvų didiesiems soc. tinklams) reikalingos bendruomenėje priimtos taisyklės ir moderatoriai, kurie prižiūrėtų jų laikymąsi.

Savo taisykles turi ir didieji socialiniai tinklai, tačiau dažnai kyla abejonių dėl sąžiningo ir nedvilypio taisyklių taikymo, neretai kyla keblumų aiškinantis aplinkybes. Dar kai naudojausi „Facebook“, mano tinklaraštis buvo blokuotas esą kaip neatitinkantis bendruomenės gairių. Negavau jokio paaiškinimo kas konkrečiai neatitiko tų taip vadinamų gairių ir, kas blogiausia, neturėjau jokios galimybės ginčyti sprendimą – vieną dieną pasidalinti turiniu (tiek „sienoje“, tiek privačiomis žinutėmis), kurio adrese buvo „gyt.is“ domenas, tapo tiesiog nebeįmanoma. „Facebook“ turi dažnai užduodamų klausimų sekciją šiuo klausimu, tačiau gyvi žmonės neskaito nusivylusių svetainių savininkų apeliacijų – realiai nėra proceso ką nors padaryti (tą patvirtina daugybė neveikiančių „receptų“ ir spėliojimų paieškose) kaip tik nusipirkti kitą domeną ir bandyti iš naujo. Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę ir paskatinęs pasidomėti kas yra toji federuotoji erdvė (angl. fediverse).

Tik pats „Facebook“ žino kada ir koks turinys neatitinka jų bendruomenės gairių (angl. community standards) – jeigu jūsų svetainė tapo blokuojama šiuo pagrindu, nėra būdų ginčyti šį sprendimą ar jį kaip nors atšaukti. Nebent tiesiog pakeisti svetainės domeną.

Gytis Repečka

Federuotoji erdvė

Labai sudėtinga sugalvoti vertimą angliškam terminui „fediverse“, reiškiančiam federuotą visatą („federated“ + „universe“). Jeigu sumanysite ką aiškiau nei mano paminėta „federuotoji erdvė“, pasidalinkite komentaruose.

Kaip jau minėjau, panaikinęs savo paskyras „Facebook“ ir „Twitter“ pasinėriau į federuotąją erdvę. Pirmiausia reikėjo paieškoti alternatyvų:

Socialinis tinklas Alternatyva
Twitter Mastodon
Facebook Pleroma, Friendica
Instagram PixelFed
YouTube PeerTube
Blogger, Medium WriteFreely, WordPress + ActivityPub
SoundCloud, Spotify FunkWhale
Alternatyvos populiariems socialiniams tinklams

Visos aukščiau išvardytos alternatyvos geba komunikuoti tarpusavyje. Pvz.: vaizdo įrašą, kuriuo buvo pasidalinta per „PeerTube“, galima peržiūrėti ir pakomentuoti būnant „Mastodon“ vartotoju. Įsivaizduokite, jei galėtumete nuotrauką „Instagram’e“ pakomentuoti iš „Twitter“ paskyros – juk būtų patogu, ar ne?

Tradiciniai socialiniai tinklai ne tik nesiekia tarpusavio integracijos, bet ir sąmojingai vienas kitą blokuoja, pvz.: prieš keletą metų „Twitter“ tinkle pasidalinus „Instagram“ nuoroda, nuotraukos miniatiūra (angl. thumbnail) būdavo rodoma čia pat – „Twitter“ žinutėje. Tačiau kai „Twitter“ įdiegė savo atvaizdų dalinimosi funkcionalumą, miniatiūros iš „Instagram“ buvo panaikintos – šiuo metu prie žinutės nedraudžiama pridėti „Instagram“ nuorodą, tačiau vartotojas turi ją paspausti, kad pamatytų pasidalintą atvaizdą. Taip „Twitter“ ragina atvaizdų dalinimuisi naudoti jų ir tik jų platformą.

Gytis Repečka

Egzistuoja keletas integracijos tarp federuotų socialinių tinklų sistemų protokolų, tačiau populiariausias yra „ActivityPub“. Šio straipsnio ribose plačiau į protokolo niuansus nesileisime, noriu tik pateikti apibendrintą schemą:

ActivityPub protokolo schema

Federuotoje erdvėje vartotojai adresuojami jau pažįstamu būdu – pasitelkiant domenus. Tačiau siekiant nesupainioti su el. pašto adresais, čia simbolis „@“ vaizduojamas ne tik tarp vartotojo vardo ir domeno, bet ir pradžioje, pvz.:

@gytis@mastodon.lt

Čia dar turiu paminėti, kad aukščiau minimi pavadinimai yra sistemos arba, tiksliau įvardijant, programiniai serveriai. „Mastodon“ pats savaime yra programinis paketas, parašytas „Ruby“ programavimo kalba, kurį norint naudoti reikės įdiegti į serverį.

Man patinka valdyti ir vystyti savo infrastruktūrą, tad „Mastodon“, „WriteFreely“ ir „PeerTube“ serverius turiu savus – taip galiu pilnai kontroliuoti juose esančius duomenis ir, prireikus, bet kada pakeisti paslaugų tiekėją, mat su serveriais susietus domenus valdau pats. Be to, serverio šeimininkas pats nustato taisykles: kokios bendravimo normos laikomos tinkamomis, kokio pobudžio turiniu leidžiama dalintis ir t.t.

Dažnam vartotojui pakaks užsiregistuoti jau egzistuojančioje bendruomenėje. Kiekviena iš minėtų sistemų savo svetainėse pateikia sąrašus veikiančių serverių, kuriuose priimami nauji nariai. Pvz.: „Mastodon“ serverius galite rasti čia.

Dėmesingesniems vartotojams, kurie nori patys nustatyti bendruomenės taisykles, bet nenori užsiimti techniniu serverių administravimu, vertėtų pasinaudoti serverių su priežiūra paslaugomis, pvz.: Masto.host, WriteFreely Hosting ir pan. Na, o dėl konkrečių sprendimų minėtų sistemų pagrindu taip pat galite kreiptis į Inretio.

Įdomūs sprendimai

Atskiro paminėjimo verta video medžiagai dalintis skirta „PeerTube“.

Tradiciškai išlaikyti savo video medžiagos biblioteką kainuoja daug – gerai žinoma, kad ilgus metus „YouTube“ buvo nuostolinga, tačiau „Google“ kantriai investavo į sistemą siekdami dominuoti vaizdo turinio rinkoje.

Nuo turimos infrastruktūros priklausys koks lankytojų skaičius vienu metu galės žiūrėti video transliaciją, t.y. kuo daugiau dėmesio sulauks patalpintas video, tuo daugiau srauto (angl. bandwidth) bus reikalinga. Prisitaikyti prie vartotojo įrenginių ir interneto greičio taip pat bus reikalinga perkoduoti (angl. transcode) vaizdo įrašus skirtinga raiška – tam reikės ne tik atitinkamo kiekio vietos diske, bet ir centrinio procesoriaus resursų operacijoms atlikti.

„PeerTube“ šią problemą sprendžia kūrybiškai: kai sistemoje publikuojamą video žiūri pirmasis lankytojas, srautas transliuojamas iš serverio vartotojui, tačiau pats vartotojas vaizdo įrašu dalinasi su kitais žiūrovais integruotos „WebTorrent“ bibliotekos pagalba. Kaip veikia šis sprendimas galima sužinoti šiame video.

Pažiūrėkite ir vieną vaizdo įrašą iš „Comic Con Baltics“ renginio, kuriame užfiksavau legendinį „Policijos akademijos“ aktorių Michaelą Winslow beatbox’inantį kartu su Vaidu Baumila:

Šis tinklaraštis taip pat federuojasi!

Šį straipsnį, be kita ko, galite rasti ir federuotoje erdvėje – savo naudojamoje programėlėje (pvz.: „Mastodon“ vartotojams pritaikytoje „Tusky“ programėlėje) paieškoje suraskite vartotoją @gytis@blog.gyt.is – pamatysite tinklaraščio straipsnių antraštes ir galėsite komentuoti. Komentarai automatiškai matysis šio straipsnio apačioje.

Turite klausimų? Parašykite komentaruose!