Penktadienio, gegužės 26 d. vakarą Vilniuje baigė šurmuliuoti jau vienuoliktasis technologijų ir inovacijų festivalis „Login 2017“.
Nemažai lankytojų, žurnalistų ir entuziastų spėliojo kaip pasiteisins sprendimas persikelti į senamiestį, mat iki šiol „Login“ vykdavo konferencijos formatui artimesniame ekspozicijų centre „Litexpo“. Aš ir pats atsivertęs lankstinuką abejingai žiūrėjau į renginio žemėlapį, vaizduojantį net 18 taškų. Jau ir anksčiau būdavo sudėtinga spėti į visus norimus išklausyti pranešimus, o šiemet, atrodė, tai bus dar sunkiau įmanoma misija. Spėlionės pasitvirtino, tačiau galiu sakyti, kad tai išėjo tik į naudą – teko kruopščiau rinktis pranešimus, kuriuos norėjau išklausyti. Ketvirtadienio išvakarėse pasiruošiau planuojamų aplankyti pranešimų sąrašą, bet, kaip ir buvo galima nujausti, jo laikytis sekėsi sunkiai.
Tačiau apie viską iš pradžių. Išvakarėse aplankiau „Lietuvos pašto“ centriniuose rūmuose įsikūrusį štabą, kuriame iš anksto atsiėmiau „Media“ ženklą ir leidimą patekti į „Telia Business Summit“ (taip, šiemet ir aš ten buvau), bei susiruošiau tvytinimui ir postinimui būtinos įrangos rinkinį:
Šalia telefonų labai svarbu nepamiršti rezervinės baterijos (angl. power bank) ir konferencijos metu naudotis mažiau nei WiFi energijos reikalaujančiu 4G ryšiu. Nereklamuoju nei vieno iš operatorių (mat iš tiesų naudojuosi dviejų paslaugomis), tačiau kelių ankstesnių metu praktika rodė, kad WiFi, net jei ir pakankamo stiprumo, dažnai būna apkrauti ir ne visuomet stabilūs. Kaip buvo šiemet, atvirai sakant, nežinau, nes WiFi naudojausi tik spaudos centre, įsikūrusiame Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Ketvirtadienis
Ar valstybė (teisėtai) tikrina mūsų skaitmeninį turinį?
Pirmasis pranešimas, kurį išklausiau buvo „Ar valstybė (teisėtai) tikrina mūsų skaitmeninį turinį?“, kuriame dalyvavo Advokatų kontoros Tark Grunte Sutkiene partneris Mindaugas Civilka, Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius ir Informacinių technologijų ekspertu prisistatantis Marius Pareščius (taip, čia ta pats asmuo kurį akylesnis Lietuvos hostingo ir domenų rinkos stebėtojas greitai susies su tokia kontora „Elektroninė prekyba“, vėliau persivadinusia į UAB „Vardas.lt“ beigi vienu seniausių Lietuvoje pažinčių portalu draugas.lt).
M. Civilka priminė, kad LR Konstitucijos 21 – 22 str. gina asmens privatumą, bet čia pat paminėjo, kad duomenų rinkimas Lietuvoje yra masiškas ir be atskaitomybės. Pranešėjas taip pat klausė auditorijos ar daugumai būtų priimtina, jei valstybės tarnybos į jūsų asmeninius įrenginius diegtų nepageidaujamą programinę įrangą (angl. trojan). Susimąstyti verčia ir tai, kad tik 15% asmenų mano, kad gali kontroliuoti savo elektroninius duomenis. Kaip vieną iš masinio sekimo grėsmių M. Civilka įvardijo naivų tikėjimą, kad įgaliotų institucijų sistemose surinkta jautri informacija nepasieks blogų rankų. Dar vienas įdomus teisininko paminėtas klausimas buvo ar turi teisę policijos pareigūnas patikrinti asmens išmanųjį įrenginį. Pasirodo, ne, nors, pvz.: piniginę išnarstyti gali. Išmanusis įrenginys esąs asmenybės tąsa (įdomus teisinis terminas), tad gali būti tikrinamas tik motyvuotu tesimo sprendimu.
Pranešimą tęsė K. Liutkevičius, pažymėjęs, kad nors rinkti asmens duomenis reikalingas tesimo sprendimas, 98,5% prašymų tai daryti būna patenkinami. Tiesa, iš kilusių ginčų dėl duomenų rinkimo beveik pusė būna pripažįstami pagrįstais. Dar įdomesnis teisinis reguliavimas: nors jau minėta LR Konstitucija masinį sekimą draudžia, dar 2006-aisiais Europos Sąjungos direktyva įpareigojo rinkti ryšių metaduomenis. Direktyvos reikalavimus Lietuva įgyvendino 2008-aisiais. Įdomu tai, kad ES teismas 2014-aisiais direktyvą pripažino neteisėta, tačiau jos reikalavimai iš Lietuvoje galiojančio įstatymo niekur nedingo, tad ryšio tiekėjai visdar privalo rinkti metaduomenis. Taigi Lietuvoje tebeegzistuoja komplikuota situacija.
M. Pareščius paminėjo teisinio reguliavimo stokojančią situaciją – pasirodo, Lietuvoje veikia toks Draudikų biuras, kuriam priklauso stebėjimo kamerų tinklas. Šios infrastruktūros pagalba tikrinamas transporto priemonių privalomosios atsakomybės draudimas, techninės apžiūros galiojimas ir kiti duomenys kaip buvimo vieta ir pan. Nerimą kelia tai, kad privačiose rankose jautri informacija yra saugoma neribotą laiką ir jokie teisės aktai nereglamentuoja šios veiklos. Tokie procesai, pasak pranešėjo, turėtų būti kontroliuojami ir prižiūrimi valstybės. Dar daugiau minčių paskatino M. Pareščiaus paminėtas absoliutus aplaidumas Lietuvos sveikatos įstaigose (paminėta Centro poliklinika), kur, esą, jautriai informacijai sužinoti net nereikdavo niekur laužtis – pakakdavo užduoti keletą klausimų apsimetus konsultuojančios IT bendrovės atstovu.
Digging into a hacker’s mind: knowledge and capabilities an organization needs to acquire in order to stay secure
Pasiklausęs ankstesnio pranešimo nutariau, kad šiemet konferencijos labiausiai stengsiuosi išklausyti su sauga ir privatumu susijusius pranešimus. Pro akis neprasprūdo Nicolas Lymbouris (Senior Advisor & Co-founder, Base Cyber Security) pranešimas, raginantis mąstyti kaip įsilaužėliai ir taip labiau saugoti savo įmonių tinklus. Prieš pranešimą trumpai pabendravęs su auditorija Nicolas pabrėžė, kad gyvename pasaulyje, kur vienas klaviatūros paspaudimas gali pakeisti istoriją. Specialistas kvietė pasigilinti kokių priežasčių vedami žmonės tampa hakeriais ir ką jie veikia. Pasak Nickolas, bendruomenė gilinasi į tai, ką technologijos turi daryti, kai tuo tarpu hakeriai aiškinasi ko jos neturi ar neturėtų daryti. Pranešėjas akcentavo, kad kibernetinio saugumo specialybė žada puikią karjerą kaip ir kiti STEM mokslai.
Nors recepto kaip mąstyti kaip hakeris auditorija ir neišgirdo, gavo paskatinimą domėtis STEM, kas yra gerai.
VR/AR: live holographic streaming
Šio pranešimo metu Lietuvoje įsikūrusios bendrovės atstovas Agnis Stelingis (Founder and CEO, Experimental Foundation) pasakojo kas tai yra virtualioji realybė (angl. Virtual Reality – VR) ir papildytoji realybė (angl. Augmented Reality – AR). Pranešėjas paaiškino, kad esminiai AR/VR komponentai – ant naudotojo galvos pritaisytas displėjus ir pridėtinė informacija informacija, išplečianti ir papildanti naudotojo aplinką (kambarį ar kt.) ir sąlygojanti pilną pasinėrimą (angl. immertion). Kalbėdamas apie rinką A. Stelingis akcentavo, kad VR/AR vartotojus ne tik įtraukia, bet juos sugundo ir suvilioja (pranešėjas naudojo angl. seduce). Pagrindinės ir, jo teigimu, galimai sėkmingos taikymo sritys – vienas su vienu komunikacija bei virtualus dalyvavimas gyvai vykstančiuose renginiuose, tokiuose kaip koncertai ar pan. Video yra plokščias, o pasaulis ne, tad papildytoji realybė turi remtis trimačiais modeliais. Čia pat A. Stelingis pristatė savo sprendimo prototipą – programinę įrangą, leisiančią su pašnekovu kalbėtis ir jį matyti trimatėje erdvėje. Jo pristatomam sprendimui pakanka vos dviejų vaizdo kamerų trimačiam vaizdui fiksuoti.
Telia Business Summit
Šiemet pirmą kartą patekau į verslo vadovams skirtą renginį „Telia Business Summit“. Kaip žinia, „Telia“ (anksčiau – „Omnitel“) yra ilgametis „Login“ konferencijos rėmėjas, jei neklystu, nuo pat pirmųjų renginių. Praeitais metais paaiškėjo, kad „Login“ medijos akreditacija neužtikrino patekimo į „Business Summit“, tad šiemet iš anksto užsiregistravau ir (ačiū „Ad Verum“) oriai atžygiavau į Kempinski viešbutį, kurio konferencijų salėje rinkosi, atidarymo žodžiais šnekant, įmonėse sprendimus priimantys asmenys.
Informacinė sauga buvo karšta tema – po trumpos įžanginės kalbos į sceną pakviestas bendrovės „CyberGym“ vienas iš įkūrėjų ir CEO Ofir Hason. Spalvingą patirtį turintis specialistas iš Izraelio netrukus užsiminė apie pastaruosius įvykius – pasaulį drebinantį išpirkos reikalaujantį (angl. ransomware) virusą „WannaCry“, jį vadindamas labiau triukšmu nei sofistikuota ataka. O. Hason ragino atkreipti dėmesį į žmogiškąjį faktorių, mat jis yra esminė tokių atakų priežastis. Saugos technologijos privalomos, tačiau jų nepakanka. Jo teigimu, investicijos į saugą kyla nuo 2-4% įmonių IT skiriamo biudžeto iki 7-8% šiuo metu. Čia pat O. Hason pristatė „CyberGym“ ir „Telia“ bendradarbiavimą įgalinantį teikti realistiškų saugos mokymų paslaugas Vilniuje.
Netrukus po saugos temos sceną užvaldė Zackes Brustik meistriškai moderuojama diskusija, kurioje dalyvavo Lietuvos banko tarybos narys Marius Jurgilas ir „Revolut“ atstovas Andrius Bičeika. Jos metu aptartas reguliuojančių įstaigų Europoje vaidmuo taip vadinamai „fintech“ revoliucijai ir startuolių vaidmuo joje. Kaip žinia, Europoje įteisinta direktyva, leidžianti teikti mokėjimo tarpininkavimo paslaugas įsiterpiant tarp vartotojo ir banko. Tiesą pasakius, iš tokių kontorų buvau girdėjęs tik apie „Mr. Tango“ veikimo principą (čia tokie teisėti įsiterpėjai (angl. interceptors), iš jūsų gaunantys prisijungimo prie banko paskyros duomenis ir atliekantys mokėjimą už jus, jūsų vardu – taip, tai teisėta!), tad buvo įdomu koks tų madingu „fintech“ žodelyčiu pasidabinusių startuolių veiklos modelis.
Supratau tiek, kad reguliuojančios institucijos nori pagyvinti tingią ir neinovuojančią finansų rinką, kurioje bankai aptingo. Juos galima suprasti – kapitalizacijos užtikrinimas, stabilumo reikalavimai ir kt. trukdo žengti koja kojon su augančiais vartotojų poreikiais, kuriuos, pasiremdami elgsenos analitika, į trasą šoka tenkinti startuoliai, dirbdami su ne tokiomis jau didelėmis maržomis ir patogiomis bei inovatyviomis paslaugomis, tačiau be kapitalo ir aibės formalių kriterijų, reikalaujamų iš bankų. Kurie, gi, nedingsta iš šios verslo schemos – tiesiog lieka „už uždangos“.
Kitas pranešimas, kurį išklausiau po kavos pertraukėlės, buvo Nick Dawson iš Samsung Electronics. Apie 5G, daiktų internetą ir dirbtinio intelekto bangą kalbėjęs korporatyinio verslo strategijų ir vystymo direktorius teigė, kad iki 2020-ųjų pusė kompanijų savo verslo procesuose naudos duomenis iš IoT įrenginių. Šie prie tinklo prijungti įrenginiai (angl. endpoint) vis dažniau tampa piktavalių taikiniu, mat turi prieigą prie vietinio tinklo. „Samsung“ savo vartotojams siūlo saugos platformą „Knox“, išmaniuose įrenginiuose leidžiančią izoliuoti darbinius ir asmeninius reikalus ir siūlančią kitų galimybių.
Po šio pranešimo nužingsniavau į konferencijų salės vestibiulį, kuriame įsikūrusiame „Samsung“ stende apžiūrėjau naujausius įrenginius ir su atstove pakalbėjau apie „Knox“ platformą bei rinkos naujienas. Ne paslaptis, kad pats naudoju ir labai mėgstu savo „Galaxy Note 4“ telefoną, tad smalsavau kada galima tikėtis naujojo modelio. Laukti liko nebe daug – rugpjūtį turėtų pasirodyti. Padiskutavome apie modelius su ekranais, turinčiais galimybę vedžioti specialia lazdele (angl. stylus) bei tai, kaip neoriginalūs dėklai su magnetiniais elementais šioms lazdelėms trukdo. Norisi pabrėžti kaip smagu buvo aptarti labai konkrečius programinius ir techninius įrenginių niuansus, ko pakankamai paviršutiniškose išmaniųjų įrenginių apžvalgose žiniasklaidoje labai trūksta. Gaila, kad neįsidėmėjau „Samsung“ specialistės vardo, bet reikia tikėtis, kad dar bus progų padiskutuoti prie naujausių modelių ekspozicijos atstovybėje „Akropolyje“.
Penktadienis
Po labai aktyvaus ketvirtadienio, trečiąją festivalio (ir antrąją mano buvimo jame) dieną leidau sau neskubėti ir pasidairyti kas vyksta tarp pranešimų. Ryte skubėjau tik į vieną:
Building a better human
Kyborgas ir rašytojas Frank Swain pasakojo savo istoriją. Dvidešimties metų praradęs klausą, jis nusprendė susigrąžinti savo kūno valdymą į savo rankas ir taip perdarė klausos aparatą, kad galėtų girdėti WiFi signalus. Klausos aparatas tapo papildytosios realybės (AR) platforma eksperimentuoti. Aptaręs bent keletą neįgaliesiems padedančių technologinių sprendimų, F. Swain pabrėžė girdėjimo kaip juslės privalumą, mat tai – nenutrūkstantis gebėjimas, nepaisant to, ką tuo metu veikiame. Jo interpretuotą pasaulio versiją – WiFi žemėlapį – salėje susirinkę turėjo progą išgirsti garso įraše.
Tarp pranešimų
Nacionaliniame dramos teatre įsikūrusiame LRT televizijos stende išbandžiau virtualios realybės programėlę, kviečiančią į virtualų turą po LRT studiją. Su socialinių tinklų atstove pakalbėjau apie LRT progresą ir pasidžiaugiau, kad nacionaliniam transliuotojui labai gerai sekasi būti technologiškai pirmaujančia televizija. Beje, LRT stende veikė keli labai seni neskaitmeniniai televizoriai, žr. nuotrauką Instagram’e.
The true story of Pablo Escobar
O čia – neabejotinai laukiamiausias ir geidžiamiausias konferencijos pranešimas. Jau į pensiją išėjęs DEA agentas ir garsaus „Netflix“ serialo „Narcos“ (IMDB nuoroda) įkvėpėjas, su partneriu Javier Peña vadovavęs Kolumbijos narkotikų karaliaus Pablo Escobar bylos tyrimui ir medžioklei, Stephen „Steve“ Murphy atvyko į Lietuvą! Nepaprastai charizmatiškas ir šmaikštus pranešėjas žaibiškai pelnė sausakimšos Nacionalinio dramos teatro salės auditorijos simpatijas. Didžioji salės dalis pakelė rankas paklausti ar žino serialą „Narcos“, tad Steve netrukus pabrėžė norįs papasakoti tikrąją istoriją, o tuomet atsakysiąs į klausimus, susijusius su serialu ir kiek jis skiriasi nuo realių įvykių.
Net kelis kartus pranešimo metu S. Murphy akcentavo, jog Pablo Escobar buvo išskirtinai žiaurus, pirmasis pasaulyje narkoteroristas. Pareigūno žodžiais tariant, šio nusikaltėlio palikimas – tik mirtis ir destrukcija, todėl jam pačiam buvo labai svarbu, kad seriale P. Escobar jokiomis aplinkybėmis nebūtų heroizuojamas. S. Murphy demonstravo realias operacijos fotografijas ir, įspėjės silpnų nervų žiūrovus, parodė nukauto P. Escobar nuotrauką. Buvo spėlionių esą nusikaltėlis nusišovė pats, o nebuvo nukautas pareigūnų – S. Murphy tai griežtai paneigė ir herojais vadino drąsius Kolumbijos pareigūnus, vykdžiusius sulaikymo operaciją. Įdomu tai, kad susekti P. Escobarą padėjo radijo trianguliacija – būdas nustatyti radijo telefono buvimo vietą. Nors pačiam S. Murphy teko ne kartą dalyvauti ginkluotuose susidūrimuose, jis paminėjo, kad P. Escobaro sulaikymo metu darbavosi ir nusikaltėlį nukovė Kolumbijos policijos pareigūnai.
Po pranešimo žurnalistai turėjo galimybę užduoti klausimus S. Murphy. Nemažai klausimų sukosi apie serialą „Narcos“, kurio, turiu prisipažinti, iki konferencijos nebuvau girdėjęs… Bet išgirdęs tikrąją istoriją, būtinai pažiūrėsiu „Netflix’inę“ jos versiją su Holivudo prieskoniais 🙂
Gytis Repečka ir Steve Murphy, Login 2017
O daugiau momentų iš konferencijos rasite mano Twitter in Instagram paskyrose.
Tokia tad buvo „Login 2017“ konferencija mano akimis. Įdomi ir įkvepianti, kaip visada. Iki kitų susitikimų! 🙂
Komentuokite