Penktadienį grįžau iš Vokietijos, kurioje aplankiau tarptautinę informacinių technologijų parodą „CeBIT 2011“. Beveik savaitę trukusios komandiruotės metu susipažinau su naujausiomis tendencijomis ir madomis IT industrijoje, vokiška tvarka Berlyne ir Hanoveryje, o varginančią kelionę autobusu praskaidrino fantastiški karbonadai šalia Varšuvos.

Kaunas – Swiebodzine – Berlynas – Magdeburgas

Ankstų sekmadienio (vasario 27 d.) rytą iš Kauno autobusu „Neoplan N 213“ lietuvių ekipažas išvyko Varšuvos link. Lenkijos keliai tikrai nėra malonūs važiuoti dėl nesibaigiančių sunkvežimių kolonų ir artėjant link sostinės vis dažnesnių viadukų ir kitokių kelio mazgų statybų. Šiaip ar taip, nuotaiką praskaidrino nuostabūs karbonadai (lenk. Kotlet Schabowy) kavinėje netoli Varšuvos. Apsigyvenome viešbutyje Swiebodzine’ėje ir kitą rytą tęsėme kelionę.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Vokietija pasitiko puikios kokybės greikeliais, o atvykę į Berlyno centrą dar kartą buvome maloniai nustebinti – klaidžioti turistiniu autobusu po ministerijų ir kitų valstybinių institucijų prikimštą miesto centrą galėjome be didesnių kliūčių. Nuostabą kelia ir tai, kad parkavimas 3,4 mln. gyventojų turinčioje Vokietijos sostinėje nemokamas (bent jau autobusui)! Aplankėme Reichstagą, Brandenburgo vartus bei iš trijų dangoraižių sudarytą „Sony“ centrą.

Negaliu nepaminėti itin švarių automobilių (ne tik Berlyne) – būtų galima pagalvoti, kad vokiečiai savo keturračius draugus plauna tris kartus per dieną, bet, tikriausiai, viskas gerokai paprasčiau – gatvėse tiesiog nėra tiek purvo ir dulkių. Deutschen ordnung (liet. vokiška tvarka)!

Deja, garsioji bažnyčia nugriautu bokštu apsilankymo metu buvo rekonstruojama, todėl galėjau užfiksuoti tik freską jos viduje ir modernios bažnyčios interjerą, sudarytą iš stiklo vitražų.

Apsižvalgę Berlyne iškeliavome į Magdeburgą, kuriame apsistojome. Kitą rytą (antradienį, kovo 1 d.) trijų juostų kiekviena kryptimi greitkelis netoli Hanoverio pasitiko mūsų ekipažą transporto spūstimi, tačiau, tikriausiai, nieko keisto – tai pirmoji ko gero didžiausio IT įvykio pasaulyje – parodos „CeBIT 2011“ – diena.

Paroda „CeBIT 2011“, Hanoveris

Pirmą kartą atvykus į „CeBIT“ pribloškia parodos mastai: dalyvavo per 4200 kompanijų iš daugiau kaip 70 šalių. Šiųmetis parodos šūkis – „Work and Life with the Cloud“ (liet. darbas ir gyvenimas debesyje).

Debesis

Skaičiavimas arba bendriau – informacinės paslaugos debesyje, Lietuvoje dar vadinamos debesų kompiuterija (angl. Cloud computing) – tai IT paslaugų teikimo ir naudojimo modelis, pagrįstas interneto protokolais, dažniausiai susijęs su dinamiškai, pagal poreikį skiriamais kintančiais resursais virtualizuotose aplinkose. Duomenų saugojimo ir prieigos prie jų paslaugos nereikalauja galutinio vartotojo žinių apie fizinę sistemos buvimo vietą ar konfigūraciją.

„Wikipedia“ paslaugas debesyje lygina su elektros tiekimu: vartotojui visiškai nesvarbu iš kur ir kaip jam tiekiama elektros energija – svarbu tik tai, kad energija prieinama, tuo tarpu visa skirstymo infrastruktūra jam nerūpi.

Paslaugos debesyje siejamos su narūralia ir plačiai pritaikyta virtualizavimo adaptacija. Tipiniai virtualizacijos variantai: fizinio serverio padalinimas į kelis virtualius, autonominius serverius arba kelių fizinių serverių apjungimas į vientisą, nedalomą resursų rinkinį turintį vienetą.

Debesų kompiuterija visiškai nėra nauja technologija – tai tiesiog išplėtotas virtualizacijos pritaikymas kasdieniniams poreikiams informacinėms paslaugoms teikti. Pats terminas cloud computing, mano manymu, tiesiog tėra marketinginis raktažodis, skirtas populiariai įvardyti galutinį produktą, išnaudojantį virtualizacijos privalumus.

Būtent šį raktažodį „CeBIT“ parodoje šiemet tvirtai įsikandusi „Microsoft“ kompanija, milžiniškame stende lankytojus pasitinkanti šūkiu „Ihr Weg in die Cloud beginnt hier.“ (liet. tavo kelias į debesį prasideda čia). Vienas iš kompanijos pristatomų „debesinių“ produktų – internetu per naršyklę pasiekiamas „Microsoft Office 365“.

Ir daugiau kompanijų siūlė įvairius su debesimi siejamus produktus, tačiau aš ties jais neapsistosiu nes, kaip minėjau, tai nėra nauja technologija. Dar prieš išvykdamas iš Lietuvos planavau akylai ieškoti atvirojo kodo sprendimų.

Atvirasis kodas

Atvirajam kodui buvo skirta dalis antrojo paviljono, kuriame įsikūrė kelios „

Red Hat“ atstovaujančios kompanijos, išsiskiriančios raudonomis kepurėmis pasipuošusiais darbuotojais, „Mozilla Firefox“ kertelė ir aibė komercializuotus atviruoju kodu paremtus sprendimus siūlančių bendrovių. Iš visų jų mane sudomino „Zarafa“ – grupinio darbo sistema, kūrėjų įvardijama kaip galinga „Microsoft Exchange“ alternatyva, suderinama su „Microsoft Outlook“ ir teikianti naršykinę prieigą prie el. pašto, kalendoriaus, užduočių valdymo ir kitų paslaugų. Sistemos veikimo sistema pateikiama kūrėjų svetainėje.

Valstybinis sektorius

Parodoje savo techniką bei sprendimus pristatė įvairių šalių specialiosios tarnybos ir valstybinės įstaigos. Išsamiai tuo nesidomėjau, todėl tiesiog pateikiu kelias gražias nuotraukas.

Įdomūs sprendimai

Iš daugybės parodoje aptiktų sprendimų šie sudomino labiausiai. Deja ne viską turėjau galimybę nufotografuoti, tačiau pateikiu trumpus aprašymus.

Lazeriu projektuojama klaviatūra, „Bluetooth“ ryšiu jungiama prie „iPhone“, „iPad“, „Blackberry“ įrenginių bei „Android“ ir „Windows“ OS turinčių sistemų. Veikimo principas vaizduojamas žemiau.

Kinų paviljone aptikta 3D lazerinė piršto pelė, leidžianti pelės žymeklį kontroliuoti piršto, nukreipto į ekraną mostais.

Iš visų trimačio vaizdo perteikimo sprendimų kokybiškiausias pasirodė „Schneider Digital“ ekranas „mini VR-WALL“. 5,99×2,55 m dydžio ekrane 3840×1600 taškų raiška atvaizduojamas trimatis automobilio prietaisų skydas per specialius akinius mažiausiai vargino akis ir pasirodė realistiškiausias.

Dar vienas įdomus prietaisas pasitiko kompanijos „T-Systems“, pristatančios Web2 (skaidrės vokiškai) sprendimus, stende. Jį ko gero reikėtų vadinti interaktyviu fontanu, iš krintančio vandens lašų formuojančiu įvairiais figūras ir tekstus. Kaip visa tai atrodo, žiūrėkite video klipe (nuo 9:00) ir nuotraukų albume.

Parodoje mačiau labai daug lietimui jautrių ekranų. Tai, ko gero, madingiausias techninis sprendimas šiuo metu IT rinkoje. Ar norėtumėte savo namuose turėti stalą su integruotais stalo žaidimais, pvz.: populiariuoju „Monopoliu“?

Mokslinių tyrimų paviljone buvo galima apžiūrėti kūrėjų teigimu mintis skaitantį prietaisą, uždedamą ant galvos ir esą fiksuojantį žmogaus mintis siekiant išeiti iš priešais ekrane rodomo labirinto. Sakau „esą fiksuojantį“, nes demonstracijos metu kelią iš labirinto kompiuteris rodė labai dažniai keisdamas nuomonę.

Kur kas įdomesnis įrengimas mokslo paviljone – poeziją deklamuojantis robotas.

Įspūdingai atrodo trimatės holografinės projekcijos, stiklo konstrukcijoje formuojančios judančius priešinius. Žemiau pateikiamus vaizdus formuoja trys konstrukcijos viršuje įmontuoti projektoriai.

Daug dėmesio parodoje sulaukė kompiuteriniai žaidimai. Atskirame paviljone vyko strateginių žaidimų čempionatas, prie daugybės kompiuterių su „Intel“ procesoriais buvo galima išmėginti ralio simuliatorių „Dirt 2“ bei tiuninguotų automobilių mėgėjų dievinamą naujausią „Need for Speed“ dalį, virtualia gitara sugroti karaokės simuliatoriuje ar „Play Station“ stende pašokti pagal „Black Eyed Peas“ muziką priešais judesius atpažįstančią „Sony“ kamerą.

Nepilna savaitė Vokietijoje prabėgo labai greitai, palikdama daug įspūdžių tiek apie šiuolaikinių informacinų technologijų vystymosi tendencijas, tiek ir apie tvarkingą šalį, kurioje turėjau progos įsitikinti vietinių paslaugumu, paragauti nuostabiai skanaus maisto (kai užsisakęs karbonadą lėkštėje gauni net du!) ir negalėjau atsistebėti žemomis kainomis, kurios neretai net perskaičiavus eurus į litus buvo mažesnės nei Lietuvoje. Beje, kuras vos 10 centų brangesnis. Argi ne nuostabi šalis? 🙂