Jau kurį laiką bandau bevielio interneto koriniu ryšiu paslaugą „OmniConnect“. Esu tikras, kad nemažai žurnalistų ir tinklaraštininkų jau atliko įvairius spartos testus, todėl nusprendžiau apžvalgą pradėti technine puse. Visi „Omnitel“ siūlomi 3G modemai teikiami kartu su programine įranga „Windows“ operacinėms sistemoms, taigi man, atviro kodo entuziastui, buvo smalsu sužinoti ar paslauga galės naudotis „Linux“ šeimos OS naudotojai.

Iš pradžių apie suderinamumą paklausiau klientų aptarnavimo centre. Man paaiškino, kad modemų gamintojai neteikia nei tvarkyklių (angl. drivers), nei programinės įrangos „Linux“ operacinėms sistemoms, tačiau esą klientai sėkmingai naudojasi „OmniConnect“ internetu šios šeimos OS. Daugiau sužinoti apie tai nepavyko, todėl darau prielaidą, kad tokie laimingieji galėtų būti nebent „Ubuntu“ vartotojai – jau seniai žinoma, kad ši OS be vartotojo įsikišimo susidraugauja su beveik bet kuria technine įranga.

Pasidarė smalsu ar 3G modemas veiks „CentOS“ sistemoje. Jau ne kartą įsitikinau, kad naudojant šią stabilią, nors ir ne pačią naujausią programinę įrangą siūlančią, tačiau patikimą operacinę sistemą,

dažnai tenka padirbėti terminale, kol norimas prietaisas pradeda funkcionuoti. Ne išimtis ir „OmniConnect“ modemas „Huawei E1550“

Daugiafunkcis HSDPA USB modemas „Huawei E1550“

  • Automatiškai įdiegiama programinė įranga
  • Programinė įranga leidžia siųsti ir gauti trumpuosius SMS pranešimus
  • Duomenų atsisiuntimo greitis iki 3,6 Mbps
  • USB 2.0 sąsaja
  • Galimybė įstatyti microSD atminties kortelę iki 8 GB ir naudoti kaip USB atmintinę

Taip modemą pristato „Omnitel“.

Modemo „Huawei E1550“ diegimas „CentOS“ sistemoje

Šio 3G modemo aptikimas integruotas „Linux“ branduolyje (Kernel), todėl prijungiame modemą ir patikriname, ar „CentOS“ jį atpažįsta:

sudo /sbin/lsusb

Turėtų pasirodyti pranešimai, turintys panašų fragmentą:

Bus 002 Device 006: ID 12d1:1446 Huawei Technologies Co., Ltd. E1552 (HSPA modem)

Jeigu toks įrašas matomas, vadinasi, branduolys sėkmingai aptiko modemą, prijungtą USB sąsaja.

USB režimo perjungimas

Labai svarbus momentas, į kurį būtina atkreipti dėmesį, yra tai, kad šis modemas (kaip ir daugelis kitų) yra daugialypis (angl. multiple device) – pirmą kartą prijungtas prie sistemos jis atpažįstamas kaip flash atmintinė, kurioje saugo savo tvarkykles, kurias tuojau pat įdiegia. Dažniausiai tai tvarkyklės „Microsoft Windows“ operacinėms sistemoms. Iškart po tvarkyklės įdiegimo ir kiekvieną kitą kartą, prijungus modemą prie kompiuterio, tvarkyklė perjungia USB režimą, taigi atmintinės įrenginys (angl. storage device) paprastai pranyksta, o kaip naujas įrenginys pasirodo USB modemas. Toks būdas dar vadinamas „Zero CD™“.

Visiškai nestebina, kad modemų kūrėjai pasirūpino automatizuoti diegimą „Windows“ OS, o USB režimo perjungimas nėra plačiai dokumentuotas, todėl „Linux“ vartotojai palikti „ant ledo“. Vis dėlto, kas neveikia savaime, dažnai gali veikti šiek tiek panagrinėjus forumus, kur atvirų sistemų specialistai atvirai dalinasi informacija.  „Linux“ palaiko abu USB režimus: ir usb-storage, ir option – pastarasis yra optimizuota serijinė tvarkyklė (angl. serial driver) spartiems modemams. Viskas, ką mums reikia padaryti, tai perjungti režimą iš atmintinės į modemą. Tam reikės programėlės „USB_ModeSwitch“. Ji reikalingus parametrus nuskaito iš konfigūracijos failo ir atlieka inicializaciją bei komunikaciją. Sukompiliuotą „USB_ModeSwitch“

RPM paketą galima patsisiųsti iš RPM pbone.

Atsisiųstas RPM paketas diegiamas paprasčiausiai du kartus spragtelėjus pele arba terminalo komanda:

sudo rpm -Uvh usb_modeswitch-0.9.7-1.el5.test.i386.rpm

Įdiegus „USB_ModeSwitch“, konfigūracijoje būtina aprašyti „Huawei E1550“ modemą. Administratoriaus teisėmis atveriame konfiguracijos failą:

sudo nano /etc/usb_modeswitch.conf

Apačioje prirašome tokį tekstą:

# Huawei E1550
DefaultVendor = 0x12d1
DefaultProduct = 0x1446
MessageEndpoint = 0x01
MessageContent = "55534243000000000000000000000011060000000000000000000000000000

Dabar beliko inicijuoti USB režimo pakeitimą. Terminale vykdoma:

sudo /usr/sbin/usb_modeswitch

Ekrane pasirodys toks tekstas:

* usb_modeswitch: tool for controlling "flip flop" mode USB devices
* Version 0.9.7 (C) Josua Dietze 2009
* Works with libusb 0.1.12 and probably other versions

Looking for default devices ...
Found default devices (1)
Prepare switching, accessing device 004 on bus 002 ...
Looking for active driver ...
OK, driver found ("usb-storage")
OK, driver "usb-storage" detached
Setting up communication with interface 0 ...
Trying to send the message to endpoint 0x01 ...
OK, message successfully sent
-> Run lsusb to note any changes. Bye

Jei smalsu, pasikeitimus USB konfigūracijoje galima pamatyti įvykdžius komandą:

sudo /sbin/lsusb

Prisijungimo konfigūravimas

Atlikus USB režimo perjungimą, tinklo valdymo programa „

NetworkManager“ turėtų pastebėti naują prisijungimo prie tinklo tipą – „Mobile Broadband“. Spragtelėjus „NetworkManager“ ikoną (jos ieškoti šalia laikrodžio 🙂 ), pasirenkama Edit Connections ir kortelėje Mobile Broadband spragtelėjus Add įvedami parametrai iš „OmniConnect“ pakuotėje pateikiamo bukleto:

Išsaugojus nustatymus, kairiuoju pelės klavišu spragtelėjus „NetworkManager“ ikoną pasiekiamų jungčių sąraše, ties „Mobile Broadband“, turėtų pasirodyti „OmniConnect“. Spaudžiame, prisijungiame ir džiaugiamės „OmniConnect“ internetu „CentOS“ sistemoje 🙂

Pastaba: usb_modeswitch reikės įvykdyti kiekvieną kartą prijungus 3G modemą, nes jį atjungus ar perkrovus operacinę sistemą, USB režimas sugrįš į usb-storage. Modemo neperjungtu režimu „NetwokManager“ paprasčiausiai nematys – negalėsite pasirinkti sukonfigūruotos jungties „Mobile Broadband“ skyrelyje:

Atlikus USB režimo perjungimą:

Greitas spartos testas

„CentOS“ sistemoje atlikau du „OmniConnect“ interneto spartos testus: iš Kauno jungiausi prie serverio Klaipėdoje (Lietuva) ir Dalase (JAV):

Pabaigai

Neabejoju, kad „USB_ModeSwitch“ integruotas „Ubuntu“ operacinėje sistemoje ir 3G modemą atpažįsta bei sukonfigūruoja automatiškai, tačiau šis straipsnelis dar kartą įrodo, kad padirbėjus „CentOS“ operacine sistema nori nenori privalai suvokti kaip veikia programinė bei aparatinė įranga, o tai, mano manymu, yra labai gerai 😉

Nuotrauka ir iliustracijos Gyčio Repečkos